Studentams
Neoficialus kursinių/baigiamųjų darbų šablonas Lyx/LaTeX
Neoficialus šablonas, parengtas pagal FF Tarybos nutarimus ir P. J. Žilinsko knygos rekomendacijas pasiekiamas čia.
Kursinių/profesinių praktikų (bakalaurantams) ir mokslo tiriamųjų darbų (magistrantams) temos
SVARBU: Temų pasirinkimo tvarka !!!
Studentams privalu pasirinkti darbo temą, susisiekti su darbo vadovu ir gauti jo pritarimą iki 2018-09-24.
Darbo vadovas, suderinęs su studentu, nedelsiant informuoja ŠAP atsakingą administratorių (julija.gorbaniova@ff.vu.lt), kad jo pasiūlyta tema jau pasirinkta, ir nurodo pasirinkusio studento vardą, pavardę ir studijų programą.
Studijuojančiųjų pasirinktas ir suderintas darbų temas (nurodant temos lietuvišką ir anglišką pavadinimą, darbą rašantį Studijuojantįjį ir darbo vadovą) ŠAP atsakingas asmuo pateiks Laimai Dumbravienei, laima.dumbraviene@ff.vu.lt
Prof. K. Arlauskas, NFTMC, A312
Kontaktai: kestutis.arlauskas@ff.vu.lt, NFTMC, A312 kab., tel. 8 5 2234544.
Tema: Kondensuotų su biciklo[3.3.1]nonano fragmentu nesimetrinių aromatinių azotą turinčių heterociklinių junginių elektrinių ir fotoelektrinių savybių tyrimas
Aprašymas:
Darbe numatoma naujai susintetintų organinių mažamolekulinių medžiagų sluoksnių ir darinių formavimas, jonizacinio potencialo, elektrinio laidumo ir fotolaidumo tyrimai. Šių tyrimų rezultatus numatoma naudoti šviesą emituojančių sandarų formavimui.
Dr. Gytis Sliaužys, NFTMC A304
Kontaktai: gytis.sliauzys@ff.vu.lt, NFTMC, A304 kab., tel. 8 5 223 4553.
Tema: Magnetinio lauko įtaka medžiagos savybėms, sluoksnio formavimo metu
(The influence of the magnetic field on the properties of the material during the formation of the layer)
Aprašymas:
Organinių puslaidininkių savybės (krūvio pernaša ir rekombinacija) stipriai priklauso nuo molekulių tarpusavio orientacijos. Medžiagose, kuriose molekulės tarpusavyje tvarkingai išsidėsčiusios, didesnis krūvininkų judris lyginant su netvarkiomis. Technologiškai sudėtinga keisti sluoksnio molekulių tarpusavio orientaciją. Medžiagas, turinčias magnetinį momentą, liejant magnetiniame lauke, galime priversti orientuotis viena ar kita kryptimi, tuo pačiu pagerindami arba pablogindami molekulių tarpusavio orientaciją ir pakeisdami medžiagos elektrines ir optines savybes. Šio darbo tikslas išlieti sluoksnius magnetiniame lauke ir be magnetinio lauko, ir ištirti magnetinio lauko įtaką sluoksnių savybėms.
Dr. Kristijonas Genevičius , NFTMC A304
Kontaktai: kristijonas.genevicius@ff.vu.lt, NFTMC, A304 kab., tel. 8 5 223 4553.
Tema: Krūvininkų rekombinacijos tyrimas perovskitiniuose Saulės elementuose
(The investigation of recombination processes in perovskite solar cells)
Aprašymas:
Injekcinių ir (arba) ekstrakcinių srovių kinetikų analizė yra dažnai pasitelkiama siekiant išsiaiškinti krūvininkų elgseną puslaidininkiniuose sluoksniuose (judris, rekombinacijos sparta ir t.t.), tačiau šių metodikų taikymas daugiasluoksniuose dariniuose yra problematiškas. Šio darbo pagrindinis tikslas yra, pasitelkus injekcinio CELIV ir kitas metodikas, nustatyti vyraujantį rekombinacijos mechanizmą perovskitiniuose Saulės elementuose, bei patikrinti metodikos patikimumą. Darbo metu studentas gamins perovskitinius Saulės elementus bei atliks jų fotoelektrinį charakterizavimą.
Dr. Kristijonas Genevičius , NFTMC A304
Kontaktai: kristijonas.genevicius@ff.vu.lt, NFTMC, A304 kab., tel. 8 5 223 4553.
Tema: Dvigubos injekcijos srovės ir injekcinis CELIV tūrinės heterosandūros Saulės elementuose
(The currents of double injection and i-CELIV in bulk heterojunction solar cells)
Aprašymas:
Tūrinės heterosandūros yra plačiausiai paplitęs organinių Saulės elementų tipas. Šių elementų, kaip ir visų kitų, efektyvumą lemia fotogeneruotų krūvininkų rekombinacija bei pernaša. Šio darbo tikslas yra, nustatyti kaip krūvininkų judriai bei bimolekulinės rekombinacijos redukcijos koeficientas priklauso nuo elemento gamybos sąlygų, bei sąstato. Darbo metu studentas gamins organinius Saulės elementus ir atlikinės fotoelektrinį charakterizavimą, bus bandoma rasti sąryšį tarp rekombinacijos spartos, judrio bei elemento sąstato.
Dr. Kristijonas Genevičius , NFTMC A304
Kontaktai: kristijonas.genevicius@ff.vu.lt, NFTMC, A304 kab., tel. 8 5 223 4553.
Tema: Paviršinės rekombinacijos tyrimai dažais jautrintuose Saulės elementuose
(The investigation of surface recombination in dye-sensitized solar cells)
Aprašymas:
Dažais jautrinti Saulės (Grätzel) elementai išsiskiria savo struktūra – šviesos sugertis juose vyksta itin ploname dažų sluoksnyje. Skilus eksitonams, laisvieji krūvininkai juda skirtingomis medžiagomis, todėl rekombinaciniai nuostoliai tokiose sistemose turėtų būti maži. Šie nuostoliai gali stipriai priklausyti nuo titano dioksido morfologijos bei skyles pernešančio sluoksnio. Darbo tikslas būtų pagaminti dažais jautrintus Saulės elementus ir nustatyti rekombinacijos spartos priklausomybę nuo titano dioksido morfologijos bei skyles pernešančios medžiagos bei jos laidumo.
Dr. N. Nekrašas
Kontaktai: nerijus.nekrasas@ff.vu.lt, FF 604 lab./NFTMC, A 301 kab.
Tema: Erdvinės ir energinės netvarkos parametrų tyrimai organinėse krūvio pernašos medžiagose
(Investigation of spatial and energetic disorder in organic charge transport materials)
Aprašymas:
Viena iš perspektyvių elektronikos plėtros krypčių yra susijusi su organinių medžiagų panaudojimu elektronikos prietaisuose. Jau yra gaminami organiniai šviestukai (OLED), organiniai Saulės elementai, tyrinėjami organiniai lauko tranzistoriai ir t.t., tačiau tyrimų perspektyvos dar labai plačios. Viena iš rimtų šios srities problemų yra tai, kad organiniai junginiai nepasižymi tokia molekulių išsidėstymo tvarka, kaip pagrindinė elektronikos medžiaga – kristalinis silicis, o tai lemia ir daug prastesnes krūvio pernašos savybes.
Mes savo laboratorijoje turime galimybę pasigaminti minėtų prietaisų prototipus ir juos ištirti įvairiais, taip pat ir mūsų laboratorijoje sukurtais tyrimų metodais. Atliekant temperatūrinius matavimus galima rasti netvarkos parametrus, o tai leistų tiek optimizuoti gamybos technologiją, tiek ir patyrinėti pačių metodų galimybes ir taikymo ribas.
Siekiant šių tikslų, studentui reikės išmokti dirbti technologinėje laboratorijoje (pvz., ruošti tirpalus, lieti sluoksnius, užsigarinti kontaktus…), įsisavinti elektrinių parametrų matavimo būdus (pvz., lėkio trukmės metodas, įvairios CELIV metodo modifikacijos), taip pat reikės įsigilinti į krūvio pernašos ypatybes netvarkiose medžiagose.
Doc. Justinas Čeponkus
Kontaktai: justinas.ceponkus@ff.vu.lt, NFTMC, B318 kab./FF 407 kab., tel. 85 223 4595.
Tema (bakalaurantams): Modelinio spektrometrinio eksperimento automatizavimas, panaudojant „Texas instruments“ kontrolerį ir „Labview“ programinę įrangą bei „Arduino“ kontrolerį ir programinę įrangą
(Development of automated model spectroscopic experiment using „Texas instruments“ controller with „Labview“ software and Arduino controller with software.)
Aprašymas:
Šiuolaikinis eksperimentas dažnai yra neįmanomas be jį valdančios aparatinės ir programinės įrangos. Dažnai galima gauti komercinius sprendimus, bet kokiai automatinio valdymo ir duomenų rinkimo užduočiai, tačiau neretai moksliniuose eksperimentuose kyla specifinių užduočių kuriems komerciniai sprendimai sunkiai pritaikomi. Darbo tikslas sukurti modelini prietaisą spinduliuotės registravimui, tuo pačiu metu valdant spektrinį prietaisą. Darbo pagrindu parengti laboratorinį darbą 4 kurso Fizikos fakulteto studentams, dirbantiems eksperimento automatizavimo laboratorijoje. Darbo metu reikės susipažinti su Texas Instruments USB universaliu kontroleriu skirtu analoginių bei skaitmeninių signalų įvedimui ir išvedimui. Išmokti panaudoti šiuos signalus žingsninio variklio bei šviestuko valdymui, nuskaityti duomenis iš fotojutiklio. Tą patį pakartoti naudojant atviro kodo Arduino programinę įrangą bei jai tinkančius kontrolerius. Remiantis gautais rezultatais, parengti metodinę medžiagą automatizavimo kurso laboratoriniam darbui.
Doc. Justinas Čeponkus
Kontaktai: justinas.ceponkus@ff.vu.lt, NFTMC, B318 kab./FF 407 kab., tel. 85 223 4595.
Tema (bakalaurantams): Vandens molekulių vandenilinio ryšio sąveikų su organinėmis molekulėmis tyrimas žemos temperatūros virpesinės spektrometrijos metodais
(Study of water hydrogen bond interactions with organic molecules by the means of low temperature vibrational spectroscopy)
Aprašymas:
Vandens molekulės ypatybė sudaryti vandenilinius ryšius nulemia svarbias chemines ir fizikines vandens savybes. Taip pat vandens molekulės gebėjimas sudaryti vandenilinius ryšius nulemia ir jos sąveikos su kitomis molekulėmis ypatybes. Nedidelės molekulės turinčios vidinius vandenilinius ryšius yra geros modelinės sistemos siekiant suprasti vandens ir sudėtingų biologinių molekulių sąveikos ypatumus, bei kaip ši sąveika nulemia įvairius biologinius procesus Virpesinės spektrometrijos metodai vieni tinkamiausių tokių problemų tyrimui. Iš spektrinių duomenų gaunama tiesioginė informacija apie sistemos sandarą. Darbo tikslas teoriniais ir eksperimentiniais metodais nustatyti ar susidaro vandens ir įvairių vaistų molekulių tarpmolekuliniai kompleksai, jei taip kokia susidariusių kompleksų erdvinė struktūra ir stabilumas. Darbo tikslui pasiekti reikės užregistruoti vandens, salicilo pagrindo vaistinių molekulių bei jų mišinių izoliuotų argono aplinkoje infraraudonosios sugerties spektrus bei atlikti teorinius molekulių modeliavimo skaičiavimus. Tam reikės išmokti dirbti su vakuumine įranga, žemos temperatūros kriostatu, infraraudonosios sugerties spektrometrais, taip pat išmokti skaičiuoti naudojant Gaussian programinį paketą.
Prof. Valdas Šablinskas
Kontatai: valdas.sablinskas@ff.vu.lt, NFTMC, B317 kab., tel. 85 223 4596
Tema (magistrantams): Šviesolaidinės optinės spektroskopijos panaudojimas daugiamodžiai medicininei diagnostikai
(Fiber optic spectroscopy for multimodal medical diagnostics)
Aprašymas:
Įvairūs optinės spektroskopijos metodai gana plačiai naudojami medicininėje diagnostikoje. Priklausomai nuo pasirinkto spektrinio metodo yra gaunama labai skirtinga informacija apie tiriamą biologinį objektą. Tokį objektą galima pilnai charakterizuoti tik kartu analizuojant skirtingais spektriniais metodais gautą informaciją. Kadangi standartinėmis priemonėmis neįmanoma vienu metu su tuo pačiu bandiniu atlikti skirtingus spektrinius eksperimentus, tai yra analizuojami duomenis gauti ne tuo pačiu metu. Toks eksperimento organizavimas nėra korektiškas, kadangi dažnai senėjimo vyksmai biologiniuose bandiniuose yra spartūs. Šio darbo tikslas yra šviesolaidinės technikos pagrindu sukurti daugiamodį spektrinį prietaisą, kuris įgalintų vienu metu registruoti biologinių bandinių IR sugerties, Ramano sklaidos ir fluorescencijos spektrus.
Dr. Mindaugas Viliūnas
Kontaktai: mindaugas.viliunas@ff.vu.lt, NFTMC, A333 lab., tel. 85 223 4563.
Tema: Kaskodinio SiC tranzistoriaus charakteristikų tyrimas
(Investigation of SiC cascode transistor properties)
Aprašymas:
Dėl atsparumo stipriam laukui, gero temperatūrinio laidumo ir didelės veikimo spartos SiC (Silicio karbido) lauko tranzistoriai šiuo metu yra vieni sparčiausiai užkariaujančių rinkas elektroninių prietaisų. Egzistuoja dvi šių lauko tranzistorių modifikacijos- įprastai valdomi tranzistoriai su izoliuota sklende(MOSFET), ir tranzistoriai su valdančia pn sąndūra(JFET). Pastarieji pasižymi maža atviro kanalo varža ir itin dideliu atsparumu perkrovoms. Geriausiomis charakteristikomis iš jų pasižymi būtent tie tranzistoriai, kurie prie nulinės sklendės įtampos yra atviros būsenos. Elektronikoje tai yra nepatogu, todėl iš greito mažos įtampos Si tranzistoriaus su izoliuota sklende ir SiC JFET buvo sukurti specialūs kaskodiniai tranzistoriai (pvz. UJC1210K), pasižymintys išskirtinėmis charakteristikomis. Darbo metu reikėtų palyginti šių tranzistorių charakteristikas su SiC ir Si MOSFET charakteristikomis.
Dr. Mindaugas Viliūnas
Kontaktai: mindaugas.viliunas@ff.vu.lt, NFTMC, A333 lab., tel. 85 223 4563.
Tema: Naujos architektūros žeminančio(buck) įtampos keitiklio charakteristikų tyrimas
(Investigation of inovative type buck converter properties)
Aprašymas:
Texas instruments pasiūlė naują buck keitiklio architektūrą (http://www.ti.com/lit/wp/sszy023/sszy023.pdf), specialiai skirtą keitikliams su mažu įtampos perdavimo koeficientu. Teisingai panaudota, ši architektūra leidžia net penkissyk ir daugiau sumažinti keitiklio gabaritus, kažkiek padidinti naudingumą ir sumažinti savikainą. Darbo tikslas būtų ištyrinėti tokio tipo keitiklio charakteristikas, ir suformuoti sąlygas, kada tokią keitiklio architektūrą yra tikslinga naudoti.
Mindaugas Viliūnas
Kontaktai: mindaugas.viliunas@ff.vu.lt, NFTMC, A333 lab., tel. 85 223 4563.
Tema: Mažos galios MPPT valdiklis
(Low power MPPT controller)
Aprašymas:
Darbas skirtas apžvelgti egzistuojančius mažos galios MPPT(Maximum Power Point Tracking) valdiklius ir, palyginus jų savybes, surasti tokį, kuris geriausiai tiktų ~3V eilės saulės baterijos, dirbančios plačiame <0.1W galių intervale, energijos paėmimui. Šio valdiklio pagrindu reikėtų sukurti energiją kaupiančia ir atiduodančią sistemą, galinčią dirbti ir prie itin mažų gaunamos energijos kiekių.
Rasa Platakytė
Kontaktai: rasa.platakyte@ff.vu.lt, NFTMC, B319, tel. 85 223 4594.
Tema: Meno kūriniuose aptinkamų medžiagų pasiskirstymo tyrimas infraraudonosios spinduliuotės sugerties metodais.
(Analysis of different materials used in works of art by the means of infrared absorbtion spectroscopy)
Aprašymas:
Meno kūriniuose aptinkamos medžiagos – įvairūs pigmentai, rišikliai, skiedikliai, užpildančios medžiagos – priklauso nuo šių kūrinių amžiaus ir kilmės. Medžiagų identifikacija ir jų pasiskirstymo nustatymas būtini ne tik norint suprasti kūrinių istorinį kontekstą, bet ir restauruojant juos radimo vietose ar restauravimo centruose. Tiriamieji bandiniai gaunami iš įvairių šaltinių – paveikslų, freskų, rankraščių. Darbo metu kūriniuose aptinkamų medžiagų identifikacija atliekama pasinaudojant infraraudonosios sugerties spektroskopijos metodais. Iš šiuo metodu užregistruotų spektrinių duomenų galima gauti tiesioginę informaciją apie tiriamosios sistemos struktūrą.
Darbas atliekamas su ATR (attenuated total reflection) priedėlį turinčiu mikroskopu. Kūrinių spektrai lyginami su užregistruotų grynų pigmentų, rišančiųjų, užpildančių medžiagų spektrais ir taip nustatomos pagrindinės kūrybai naudotos medžiagos. Taip pat analizuojamas iš tiriamų meno kūrinių paimtų ir imobilizuotų bandinių medžiagų paviršinis bei giluminis (skirtingų sluoksnių) pasiskirstymas. Tam reikia išmokti naudotis FPA (focal plane array) detektoriumi, gebančiu registruoti visą spektrų masyvą iš karto. Pasirinkus optimalius detektoriaus parametrus ir atlikus spektrų masyvo analizę, gaunami pigmentų ir kitų aptiktų medžiagų cheminiai žemėlapiai bei nustatomi skirtingų sluoksnių storiai.
Dr. Simona Strazdaitė
Kontaktai: simona.strazdaite@ftmc.lt, Organinės chemijos skyrius FTMC
Tema (bakalaurantams): Amiloidinių struktūrų tyrimas FTIR metodu
(Investigation of amyloid structures using FTIR spectroscopy)
Aprašymas:
Amiloidais vadinami baltymų agregatai, susiformuojantys dėl pakitusios natyvios (pradinės) baltymo struktūros ir jie laikomi pagrindine įvairių klinikinių ligų (pvz.: Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kitų) atsiradimo priežastimi. In vitro baltymų agregaciją galima lengvai sukelti pakeičiant baltymo terpės aplinkos sąlygas, pavyzdžiui pakeliant temperatūrą ir/arba sumažinant terpės rūgštingumą. Tuo tarpu sąlygos, sukeliančios baltymų agregaciją in vivo, nėra detaliai suprastos. Būtent dėl to, svarbu yra suprasti, kaip vyksta baltymų agregacija molekuliniame lygmenyje ir kurie parametrai, lemiantys baltymų agregaciją, yra svarbiausi.
Baltymų agregacijos tyrimams naudojami įvairūs metodai. Virpesinės infraraudonosios sugerties spektroskopijos metodas yra vienas iš dažniausiai naudojamų metodų molekulinių struktūrų nustatymui. Su šiuo metodu galima lengvai atlikti kinetinius tyrimus, t.y. stebėti kaip laike kinta baltymo agregatų struktūra. Nors šis metodas yra labai plačiai taikomas, jis visgi turi savo trūkumų. Skirtingos antrinės struktūros, pvz.: α-spiralės ir β-klostės, dėl unikalios molekulinės geometrijos pasižymi šiek tiek skirtingu amido I virpesiniu dažniu. Amido I juostos padėtis ir yra naudojama nustatyti baltymo antrinei struktūrai, tačiau ši juosta dažniausiai yra sudaryta iš kelių persiklojančių komponenčių. Dėl spektrinio Amido I persiklojimo sudėtinga atskirti netvarkias struktūras nuo α-spiralių arba paralelines β-klostes nuo anti-paralelinių. Palengvinti komponenčių išskyrimą, naudojami įvairūs matematiniai metodai, pavyzdžiui: amido I juostos antrinės išvestinės skaičiavimas arba pagrindinių komponenčių analizė ir kt.
Šiame darbe bus atliekama kelių modelinių baltymų agregacija, laike registruojami virpesiniai spektrai ir atliekamos skirtingos spektrinės analizės spektrinių komponenčių išskyrimui. Darbo tikslas – įvertinti, kuris iš matematinių metodų yra tiksliausias antrinės struktūros komponenčių nustatymui. Šiam darbui idealus studentas turėtų žinoti virpesinės spektroskopijos pagrindus ir taip pat domėtis duomenų analize.
Daugiau informacijos:
simona.strazdaite@ftmc.lt
Doc. Mindaugas Mačernis
Kontaktai: mindaugas.macernis@ff.vu.lt), NFTMC, B421 kab./ FF 310 kab.
Tema (bakalaurantams/magisrantams): Karotinoidų molekulinių struktūrų ir jų spektrų tyrimas
(Carotenoid molecular structure and their spectra study)
Aprašymas:
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose[1,2]. Pavyzdžiui likopenų karotinoidai nulemia pomidorų raudoną spalvą [1]. Skirtinguose tirpaluose likopenas gali lemti ne tik raudoną, bet ir gelsvą spalvą. Likopenų spektrinės savybės žinomos pomidoruose, kristaluose ir tirpaluose, bet savybių prigimtis iki galo nėra aiški. Panašius procesus su karotinoidais galima stebėti vežiuose. Karotinoidai taip pat savo funkcijas turi ir lapuose. Darbo tikslas skaičiuoti likopeno ir kitų panašių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, Ramano spektrus. Reikės modeliuoti dimerines struktūras. Atlikti ab initio skaičiavimus su Gaussian 09 paketu. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „Fizika 2000“. Temos potemės yra skirtingi karotinoidai, kuriuos pasirinksim individualiai.
Literatūra
[1] Macernis M; Sulskus J; Malickaja S Ruban A; Valkunas L, Resonance Raman Spectra and Electronic Transitions in Carotenoids: A Density Functional Theory Study, J. Phys. Chem. A, 118 (10), 1817–1825 (2014).
[2] Macernis M; Sulskus J; Duffy C; Ruban A; Valkunas L, The Electronic Spectra of Structurally Deformed Lutein, J Phys Chem A 116 (40), 9843–9853 (2012).
Doc. Mindaugas Mačernis
Kontaktai: mindaugas.macernis@ff.vu.lt), NFTMC, B421 kab./ FF 310 kab.
Tema (bakalaurantams/magisrantams): Retinalio molekulės spektrų modeliavimas bakteriodospino baltyme
(Modeling retinal molecular spectra in bacteriorhodopsin)
Aprašymas:
Kvantinės chemijos metodai, tokie kaip DFT, kartu su molekulių mechanika, panaudojant superkompiuterių resursus, leidžia modeliuoti dideles molekulines struktūras, baltymus. Naudojant DFT metodiką galima modeliuoti retinalio molekulę ir Bakteriorodopsino baltymą. Bakteriorodopsino baltymas yra eksperimentiškai tiriamas vienas iš modelinių sistemų, kurią sudaro opsino baltymas ir retinalio molekulė. Baltymas pumpuoja protonus, po to kai retinalis sugeria matomą šviesą. Retinalio molekulė struktūriškai yra puse tipinės karotinoido (betakaroteno) molekulės, kurių spektrinės savybes daugiausia nulemtos polyeninės grandinėlės. Visgi Retinalio sužadintos energijos visiškai skiriasi tiek nuo tipinių karotinoidų, tiek nuo polieno molekulių [1]. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios retinalio struktūrinės dalys nulemia kitokias spektrines savybes, bei kaip molekulei daro įtaką aplinkui esanti baltymo struktūra. Darbe reikės paruošti 2 tūkst. atomų baltymų struktūras AMBER paketui. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 09 paketu. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „Fizika 2000“.
Literatūra
[1] Kietis BP, Macernis M, Sulskus J, Valkunas L, Estimation of the permanent dipole moment of Bacteriorhodopsin, Lith. J. Phys. 50, 451–462 (2010).
Doc. Mindaugas Mačernis
Kontaktai: mindaugas.macernis@ff.vu.lt, NFTMC B421 kab., FF 310 kab.
Tema (bakalaurantams/magisrantams): DNR sekos BcnI baltyme DFT tyrimas
(DFT STUDY OF DNA SEQUENCE IN BCNI PROTEIN)
Aprašymas:
BCNI baltymas atpažįsta ir nukerpa tam tikras DNR sekas. Atpažinimo ir kirpimo mechanizmas nėra suprastas, tad reikalingas QM/MM modeliavimas. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios DNR struktūrinės dalys sudaro ryšius su BcnI baltymu. Darbo rezultatai patikslins apytiksliai žinomas BCNI aktyvių centrų atomų padėtis, bei kur ir kokie susidaro ryšiai tarp DNR ir BcnI baltymo. Darbe reikės paruošti apie 2 tūkst. atomų baltymų struktūras AMBER paketui. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 09 paketu. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „Fizika 2000“.
Dokt. Rimantė Bandzevičiūtė
Kontaktai: rimante.bandzeviciute@ff.vu.lt, NFTMC, B318 kab., tel. 85 223 4595.
Tema: Žmogaus organizme susiformuojančių akmenų tyrimas virpesinės spektroskopijos metodais (Vibrational spectroscopic analysis of stones formed in human organism)
Aprašymas:
Žmogaus organizme dėl įvairių priežasčių tam tikruose organuose (inkstuose, tulžies pūslėje) formuojasi akmenys. Šiuo metu akmenligės gydymui plačiai taikomas chirurginis gydymo būdas. Siekiant surasti naujų nechirurginių gydymo būdų, labai svarbu nustatyti akmenų formavimosi mechanizmus, kurie nėra iki galo suprasti. Sėkmingai akmenligės gydymo bei akmenų formavimosi organizme prevencijos perspektyvai svarbu nustatyti susidarančio akmens sudėtį. Sudėties nustatymui taikomi klasikiniai cheminės analizės metodai, kuriems reikalingos didelės sąnaudos, ne visuomet pasiekiamas didelis tikslumas. Virpesinė spektroskopija pasižymi selektyvumu, todėl remiantis infraraudonosios sugerties bei Ramano sklaidos spektrais galima nustatyti bandinį sudarančius komponentus.
Darbo metu bus atliekama akmenų komponentų analizė taikant infraraudonosios sugerties bei Ramano sklaidos spektroskopijos metodus. Studentas išmoks naudotis spektrometrine įranga, užregistruoti infraraudonosios sugerties ir Ramano sklaidos spektrus bei taikyti pirminius spektroskopinės analizės metodus.
Habil. Dr. Gediminas Niaura
Kontaktai: gediminas.niaura@ftmc.lt, NFTMC , E120, mob. 868645026.
Tema (magistrantams): Paviršiaus sustiprinta Ramano spektroskopija naudojant aukso ir sidabro nanodaleles izoliuotas dielektriko sluoksniu
(Surface enhanced Raman spectroscopy using dielectric shell isolated gold and silver nanoparticles)
Aprašymas:
Paviršiaus sustiprinta Ramano spektroskopija (angl. SERS) yra vienas jautriausių paviršiaus tyrimo metodu. Svarbus SERS privalumas – galimybė atlikti in-situ, vandeninėje terpėje molekulių struktūros ir funkcijos tyrimus virpesinės spektroskopijos metodu. Tradiciškai paviršiaus sustiprinta Ramano spektroskopija yra apribota Au, Ag ir Cu nanostruktūrinių paviršių tyrimais. Siekiant praplėsti metodo galimybes kitų metalų (Pt, Fe, Co) ir paviršių (biologinės membranos) tyrimuose, 2010 metais buvo pasiūlyta panaudoti Au ir Ag nanodaleles apsaugotas plonu SiO2 sluoksniu. Šiuo atveju, nanodalelės branduolys atlieka Ramano spektrų stiprintuvo vaidmenį, o silicio oksido sluoksnis apsaugo nanodales nuo tarpusavio sąveikos ir sąveikos su tiriamuoju paviršiumi. Gali būti naudojamas ir kito dielektriko plonas sluoksnis. Darbo tikslas – susintetinti įvairios formos ir dydžio aukso ir sidabro nanodaleles izoliuotas dielektriko sluoksniu ir pritaikyti jas savitvarkių monosluoksnių ant lygių metalų paviršiaus struktūros ir funkcijos tyrimams paviršiaus sustiprintos Ramano spektroskopijos metodu. Bus siekiama nustatyti koreliacijas tarp nanodalelių dydžio ir jų formos ir Ramano spektrų paviršiaus stiprinimo faktoriaus. Tikimąsi, kad susintetintos nanodalelės bus plačiau naudojamos paviršiaus sustiprintos Ramano spektroskopijos tyrimuose. Tyrimai bus atliekami su moderniu Renishaw inVia Ramano spektrometru/mikroskopu, naudojant 442, 532, 633 ir 785 nm lazerines spinduliuotes.
Dr. Egidijus Kamarauskas
Kontaktai: egidijus.kamarauskas@ff.vu.lt, NFTMC, A310 kab., tel. 85 223 4546.
Tema: Naujai susintetintų organinių krūvio pernašos medžiagų struktūros įtaka molekuliniams energetiniams lygmenims
(Impact of structure of newly synthesized organic charge transport materials on molecular energetic levels)
Aprašymas:
Darbo metu tiriamos naujai susintetintos organinės krūvio pernšos medžiagos naudojant absorbcijos, elektronų fotoemisijos ore metodus, nustatant jų tinkamumą saulės elementams ir atrinkus perspektyviausias medžiagas, gaminami saulės elementai, panaudojant pasirinktas organines medžiagas.
Dr. Kęstutis Aidas
Kontaktai: kestutis.aidas@ff.vu.lt, NFTMC, B320 kab.
Tema (bakalaurantams arba magistrantams): Karboksirūgščių ir cikloheksano mišinių molekulinės struktūros ir 1H BMR spektrų temperatūrinės priklausomybės modeliavimas
(Theoretical modelling of temperature evolution of 1H NMR spectra in mixtures of carboxylic acids and cyclohexane)
Aprašymas:
Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopiniai metodai teikia unikalią informaciją apie tiriamosios molekulinės sistemos struktūrą bei joje pasireiškiančius dinaminius vyksmus. Matuojant įvairių karboksirūgščių bei cikloheksano mišinių 1H BMR spektrus buvo užregistruota įdomi nemonotoninė rūgštinio protono 1H BMR cheminio poslinkio evoliucija kintant dvinario mišinio koncentracijai. Akivaizdu, kad šis spektrinis parametras atspindi sistemoje pasireiškiančius molekulinių darinių reorganizacijos procesus kintant koncentracijai, kurie nėra iki galo suprasti. Šio darbo tikslas – (i) sumodeliuoti įvairių koncentracijų karboksirūgščių ir cikloheksano mišinius įvairiose temepratūrose taikant modernius klasikinės molekulinės dinamikos metodus bei (ii) užregistravus tirtų sistemų trajektorijas apskaičiuoti rūgštinio protono 1H BMR cheminius poslinkius naudojant pažangius jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Tikimasi, kad atliktas modeliavimas suteiks naujos informacijos apie karboksirūgščių saviorganizaciją nedidelio poliškumo tirpikliuose. Modeliavimo darbai bus atliekami pasinaudojant aukšto našumo superkompiuteriu.
Doc. Vygintas Jankauskas
Kontaktai: vygintas.jankauskas@ff.vu.lt, NFTMC, A329 lab.
Tema: Krūvio pernašos tyrimas naujuose Trögerio bazės junginiuose
(Charge transport investigation in new Tröger-base derivatives)
Aprašymas:
Susintetinta gana daug Trogerio bazės junginių, tačiau krūvio pernaša išmatuota ne visuose, nes reikia surasti tinkamą technologiją tų medžiagų sluoksnių formavimui. Šiame darbe reikia pasigaminti tiriamų medžiagų sluoksnius, ištirti krūvininkų pernašą jose, įvertinti energetinius lygmenis, palyginti su jau ištirtomis šios klasės medžiagomis.
Doc. Vygintas Jankauskas
Kontaktai: vygintas.jankauskas@ff.vu.lt, NFTMC, A329 lab.
Tema (magistrantams): Hibridinės struktūros krūvio pernašos tyrimui naujose organinėse medžiagose
(Hybrid structures for charge transport investigation in new organic materials)
Aprašymas:
Darbe reikia įsisavinti neorganinių puslaidininkių garinimą ant laisvų padėklų ar suformuotų liejimo būdu organinių sluoksnių. Tokių struktūrų dėka bus galima išmatuoti krūvininkų pernašos ypatybes organinėse medžiagose, kurios pačios yra nefotojautrios.
Dr. A. Gelžinis
Kontaktai: andrius.gelzinis@ff.vu.lt, NFTMC, B423 kab.
Tema (magistrantams): Eksitoninio poliarono formavimąsis molekuliniame dimere
(Formation of excitonic polaron in a molecular dimer)
Aprašymas:
Molekulinėse sistemose, sugėrusiose šviesos kvantą, yra sužadinamos kolektyvinės būsenos – molekuliniai eksitonai [1]. Tačiau dėl elektroninių laisvės laipsnių sąveikos su virpesiniais, laikui bėgant šios būsenos gali evoliucionuoti laike ir formuotis vadinamieji eksitoniniai poliaronai. Tokie susiformavę sužadinimai gali pakeisti spektrines sistemos savybes [2]. Šiuo metu dar nėra iki galo aišku, nei kaip apibūdinti susiformavusius eksitoninius poliaronus, nei kaip greitai po sužadinimo jie susiformuoja. Tą būtų siekiama išsiaiškinti šio mokslinio tiriamojo darbo metu. Kadangi molekulinis dimeras yra paprasčiausia sistema, kurioje gali pasireikšti poliaronianiai efektai [3], tai tyrimai bus pradėti būtent nuo jos. Taigi, šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kaip charakterizuoti eksitoninių poliaronų būsenas bei jų susiformavimo laiką molekuliniame dimere.
[1] H. van Amerongen, L. Valkunas, and R. van Grondelle, Photosynthetic Excitons (World Scientific, Singapore, 2000).
[2] 3. A. Gelzinis, D. Abramavicius, L. Valkunas, Non-Markovian effects in time-resolved fluorescence spectrum of molecular aggregates: tracing polaron formation, Phys. Rev. B 84, 245430, 2011.
[3] V. M. Kenkre, D. K. Campbell, Self-trapping on a dimer: Time-dependent solutions of a discrete nonlinear Schrödinger equation, Phys. Rev. B 34, 4959, 1986.
Dr. A. Gelžinis
Kontaktai: andrius.gelzinis@ff.vu.lt, NFTMC, B423.
Tema (magistrantams): Eksitoninio koherentiškumo pernašos įtaka molekulinių agregatų spektrinėms linijos formoms
(Influence of excitonic coherence transfer to spectral lineshapes of molecular aggregates)
Aprašymas:
Molekulinių agregatų spektrinės linijos formos gana dažnai yra skaičiuojamos pasitelkiant atsako funkcijų teoriją ir skleidimą kumuliantais [1]. Toks aprašymas yra tikslus vienai dviejų lygių sistemai, tiesiškai sąveikaujančiai su virpesine aplinka. Molekuliniai agregatai paprastai yra aprašomi kaip sukabintų dviejų lygių sistemų rinkinys, tačiau šiuo atveju spektrinių linijos formų skaičiavimas pasunkėja ir dažnai remiamasi sekuliarine aproksimacija, dėl kurios nėra įskaitomi eksitoninio koherentiškumo pernašos efektai. Nors buvo parodyta, kad esant labiau įprastiems elektroninės sistemos ir virpesinės aplinkos parametrams šių efektų įtaka nėra didelė [2], situacija gali pasikeisti, kai dalis parametrų yra labiau ekstremalūs [3]. Tokios situacijos gali įškilti, pavyzdžiui, nagrinėjant krūvio pernašos būsenas. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokia yra eksitoninio koherentiškumo pernašos įtaka molekulinių agregatų spektrinėms linijos formoms.
[1] S. Mukamel, Principles of Nonlinear Optical Spectroscopy (Oxford University Press, New York, 1995).
[2] 12. A. Gelzinis, D. Abramavicius, L. Valkunas, Absorption lineshapes of molecular aggregates revisited, J. Chem. Phys. 142, 154107, 2015.
[3] J. Ma and J. Cao, Förster resonance energy transfer, absorption and emission spectra in multichromophoric systems. I. Full cumulant expansions and system-bath entanglement, J. Chem. Phys. 142, 094106, 2015.
Dr. A. Gelžinis
Kontaktai: andrius.gelzinis@ff.vu.lt, NFTMC, B423 kab..
Tema (magistrantams): Molekulinių agregatų Štarko skirtuminės sugerties spektrų modeliavimas
(Modeling of Stark differential absorption spectra of molecular aggregates)
Aprašymas:
Dėl Štarko efekto esant išoriniam elektriniam laukui pakinta molekulinių agregatų sugerties spektrai [1]. Štarko skirtuminės sugerties spektrai yra apibrėžiami kaip spektrai su lauku minus spektrai be lauko. Jie yra jautrūs su elektriniu lauku stipriai sąveikaujančių būsenų parametrams. Tokių būsenų pavyzdžiu yra krūvio pernašos būsenos, kurios yra svarbios fotosintetiniuose reakcijų centruose ir kitose molekulinėse sistemose. Neseniai buvo išvystyta Štarko skirtuminės sugerties spektrų skaičiavimo teorija [2], bet iki šiol ji nebuvo plačiai taikoma. Šio darbo tikslas yra sumodeliuoti nedidelių molekulinių sistemų Štarko skirtuminės sugerties spektrus siekiant susieti konkrečius spektrų juostų požymius su sistemos parametrais.
[1] G. U. Bublitz and S. G. Boxer, Stark Spectroscopy: Applications in Chemistry, Biology, and Materials Science, Annu. Rev. Phys. Chem. 48, 213–242, 1997.
[2] A. Gelzinis, D. Abramavicius, J. P. Ogilvie, L. Valkunas, Spectroscopic properties of photosystem II reaction center revisited, J. Chem. Phys. 147, 115102, 2017.
Dr. A. Gelžinis
Kontaktai: andrius.gelzinis@ff.vu.lt, NFTMC, B423 kab..
Tema (bakalaurantams): Fokerio ir Planko lygties taikymas perėjimo tarp dviejų stabilių būsenų modeliavimui
(Application of Fokker-Planck equation for modeling of transition between two stable states)
Aprašymas:
Fokerio ir Planko lygtis nusako sistemos fazinės erdvės tikimybės tankio kitimą laike. Ši lygtis gali būti taikoma norint modeliuoti stochastinių jėgų sukeltus perjimus tarp sistemos būsenų konkrečiame potenciale [1,2]. Esant tam tikroms sąlygoms tokie perėjimai yra nusakomi Kramerso perėjimo laiku. Tačiau bendru atveju Fokerio ir Planko lygtį reikia spręsti skaitmeniškai. Šio darbo tikslas yra skaitmeniškai spręsti Fokerio ir Planko lygtį siekiant ištirti perėjimo tarp būsenų tikimybes esant įvairiems potenciniams paviršiams. Ateityje šis modelis galėtų būti pritaikytas FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriuje matuojamų klampai ir temperatūrai jautrių fluoroforų dinamikos modeliavimui.
[1] W. T. Coffey and Y. P. Kalmykov, The Langevin Equation, 4th ed. (World Scientific, 2017).
[2] H. Risken, The Fokker-Planck Equation (Springer Berlin Heidelberg, 1996).
Dokt. Jonas Nekrasovas
Kontaktai: jonas.nekrasovas@ff.vu.lt, NFTMC, A301 kab.
Tema: Naujai susintetintų krūvio pernašos medžiagų taikymas saulės elementams
(New materials for organic solar cells)
Aprašymas:
Naujai susintetintų krūvio pernašos medžiagų tyrimas ir taikymas saulės elementų gamyboje. Šių medžiagų ir saulės elementų elektrinių savybių tyrimai matuojant medžiagų ir saulės elementų voltamperines charakteristikas, šviesos sugertį bei judrį tiriamosiose medžiagose. Atrinktosios medžiagos bus naudojamos ftalocianino arba perovskito pagrindo saulės elementuose, taip įvertinant krūvio pernašos medžiagų tinkamumą SE gamyboje.
Doc. J. Chmeliov
Kontaktai: jevgenij.chmeliov@ff.vu.lt, NFTMC, B423 kab.
Tema (bakalaurantams): Molekulinių sistemų laikinės skyros fluorescencijos spektrų matematinė analizė
(Mathematical analysis of timer-resolved fluorescence spectra of molecular systems)
Aprašymas:
Vienas iš šiandien plačiai taikomų eksperimentinių metodų, leidžiančių atskleisti įvairiose molekulinėse sistemose vykstančių šviesa indukuotų reiškinių – molekulių perėjimo į sužadintą būseną sugeriant šviesos fotoną, sužadinimo energijos pernašos tarp gretimų molekulių bei jos gesimo spindulinės ar nespindulinės relaksacijos metu, – yra laikinės skyros fluorescencija. Norint teisingai interpretuoti taip gaunamus eksperimentinius duomenis, būtina pasirinkti tinkamą jų matematinės analizės būdą. Siūlomo darbo tikslas yra pritaikyti įvairius matematinius modelius (DAS ir EAS) laikinės skyros fluorescencijos spektrams analizuoti. Reikės panagrinėti sužadinimo dinamiką ir relaksaciją spektriniu bei erdviniu nevienalytiškumu pasižyminčiose molekulinėse sistemose bei nustatyti minėtų modelių taikomumo ribas.
Doc. J. Chmeliov
Kontaktai: jevgenij.chmeliov@ff.vu.lt, NFTMC, B423 kab.
Tema (bakalaurantams): Netiesinė sužadinimo dinamika molekuliniuose agregatuose
(Non-linear excitation dynamics in molecular aggregates)
Aprašymas:
Atliekant įvairių molekulinių agregatų laikinius spektroskopinius matavimus, paprastai stengiamasi naudoti kuo mažesnį žadinimo intensyvumą, kad, pirma, nebūtų „sudegintas“ pats tiriamasis objektas ir, antra, gautus duomenis būtų paprasčiau analizuoti – tokiomis sąlygomis galima nepaisyti sistemoje vykstančios molekulinių sužadinimų anihiliacijos. Kita vertus, dažnai norint pasiekti tinkamą signalo-triukšmo santykį, tenka didinti žadinimo intensyvumą, taip kad anihiliacijos išvengti nepavyksta. Siūlomo darbo tikslas kaip tik ir yra teoriškai panagrinėti įvairius anihiliacijos tipus (siguletų-singuletų bei singuletų-tripletų) skirtingo dydžio molekulinėse sistemose. Reikės sumodeliuoti sužadinimų atsitiktinį klaidžiojimą vienmatėse, dvimatėse bei trimatėse gardelėse bei nustatyti sąlygas, kada gaunama netiesinė sužadinimo dinamika gali būti aprašoma paprastomis kinetinėmis lygtimis.
Doc. Robertas Maldžius
Kontaktai: robertas.maldzius@ff.vu.lt, FF 622 kab.
Tema:Krūvio pernašos tyrimai daugiasluoksniuose popieriaus dariniuose ir jų dielektrinė spektroskopija klimatinėje kameroje
(Charge transfer and dielectric spectroscopy of multilayer paper in climatic chamber).
Aprašymas:
Celiuliozė, kaip biodegraduojanti medžiaga, ir įvairios daugiasluoksnės struktūros gaminamos jos pagrindu yra pritaikomos elektronikos grandynuose, pakeičiant silicio dioksidą lauko tranzistoriuose ir pan. Kadangi sluoksniai santykinai stori, norint išlaikyti atitinkamą elektrinę talpą, medžiagos dielektrinė skvarba turi būti atitinkamai didelė. Darbe bus eksperimentiškai tyrinėjamos krūvio pernašos daugiasluoksniuose popieriaus dariniuose kinetikos, klimatinėje kameroje matuojami dielektrinių parametrų spektrai, o pagal gautus rezultatus bus bandoma sukurti krūvio pernašos modelį bei įvertinti modelio parametrus. Tyrimams naudojame kelias metodikas: a) nuostoviosios elektros srovės arba DC, b) tiesiškai didėjančios įtampos šaltinio komutavimas, c) dozuoto įelektrinimo-išelektrinimo. Dielektrinė spektroskopija atliekama klimatinėje kameroje, todėl išmokstama valdyti atitinkamus prietaisus bei kompiuterines programas.
Doc. Robertas Maldžius
Kontaktai: robertas.maldzius@ff.vu.lt, FF 622 kab.
Tema: Elektrinio lauko pasiskirstymo dinamikos modeliavimas tonerinio atvaizdo perkėlimo srityje
(Modeling of the dynamics of the electric field distribution in toner image transfer nip).
Aprašymas:
Įvairiuose informacijos registravimo bei perkėlimo ant popieriaus įrenginiuose kritinėmis sąlygomis gali vykti elektrostatiniai išlydžiai, dėl to informacija iškraipoma arba prarandama. Iškyla teorinė užduotis: nustatyti elektrinio lauko pasiskirstymo dinamiką (bendruoju atveju, tai nestacionarus uždavinys, kuomet atitinkami dydžiai yra laiko funkcijos) ir popieriaus dielektrinius parametrus, kuomet realizuojamos kritinės sąlygos tonerinio atvaizdo perkėlimo srityje. Uždavinyje, pagal klasikinėje elektrodinamikoje išvedamas formules, gaunama tiesinė lygčių sistema, kurios koeficientai yra atitinkamai apskaičiuojami integralai. Tokios lygčių sistemos sprendžiamos kompiuterine programa (MathCAD, Maple, Delphi) ir keičiant popieriaus dielektrinius parametrus atliekami tonerinio atvaizdo perkėlimo srityje modeliavimai.
Dr. Liudas Tumonis
Kontaktai: liudas.tumonis@ff.vu.lt, NFTMC A309 kab., tel. (8-5) 223 4558.
Tema (bakalaurantams):Padėties nustatymo sistemos, sudarytos iš navigacinių Saulės krypties jutiklių tyrimas
(Investigation of navigation system consisting of Sun sensors)
Aprašymas:
Nykštukinių „CubeSat“ rūšies palydoų misijų metu dažnai būtina žinoti palydovo pokrypį Saulės atžvilgiu. Tam įvairiose palydovo vietose įtvirtinami Saulės jutikliai. Sistemos, sudarytos iš tokių jutiklių, savybių ištyrimas yra būtinas apibūdinant ir planuojant palydovų misijas.
Šio darbo tikslas: Sukurti ir ištirti palydovo padėties nustatymo Saulės atžvilgiu sistemą, naudojant paprastus skaitmeninius Saulės jutiklius.
Pasiekti tikslui reikės: išnagrinėti Saulės jutiklių veikimo būdus, suprojektuoti, pagaminti, sukurti programinę įrangą jutiklių signalų apdorojimui ir ištirti navigacijos sistemą.
Dr. Liudas Tumonis
Kontaktai: liudas.tumonis@ff.vu.lt, NFTMC A309 kab., tel. (8-5) 223 4558.
Tema (bakalaurantams):Bandymų stendo su magnetine pakaba tobulinimas ir charakterizavimas
(Improvement and characterisation of test stand with magnetic suspension)
Aprašymas:
Tiriant ypač mažos jėgos raketinius variklius, būtina izoliuoti tyrimų objektą nuo aplinkos trukdžių (vibracijų). Tam pasitelkiama magnetinė (levituojanti) pakaba, leidžianti nuslopinti mechaninius trikdžius, aplinkos perduodamus tyrimų objektui.
Šio darbo tikslas: Patobulinti turimo stalelio elektrinę ir mechaninę dalis ir valdymo algoritmą, ištirti jo mechanines savybes, virpesių slopinimo rodiklius.
Pasiekti tikslui reikės: patobulinti esamo stalelio elektrinę ir mechaninę dalis, valdymo algoritmą, ištirti stalelio elgseną, apibendrinti matavimo rezultatus.
Dr. Liudas Tumonis
Kontaktai: liudas.tumonis@ff.vu.lt, NFTMC A309 kab., tel. (8-5) 223 4558.
Tema (bakalaurantams):Inercinės navigacijos sistemos jutiklių tyrimas.
(Investigation of inertial navigation system consisting of MEMS IMU’s)
Aprašymas:
Tobulėjant mikrolelektromechaninių įtaisų gamybai, didėja pigių mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) pagrindu pagamintų navigacinių įtaisų (angl. IMU), skirtų sekti objektų padėtį. Tokie įtaisai plačiai naudojami bepiločiuose orlaiviuose ir kituose savavaldžiuose įrenginiuose. Deja, šių įtaisų paklaidos laikui bėgant kaupiasi, todėl mažėja jų tikslumas.
Šio darbo tikslas: Sprojektuoti ir surinkti navigacinę sistemą, naudojančią iki keturių vienodų giroskopų lustų ir ją ištirti bei sukurti algoritmą, kuris apjungdamas visų lustų duomenis, sumažintų matavimų paklaidas.
Pasiekti tikslui reikės: Suprojektuoti ir surinkti navigacinę sistemą, naudojančią iki keturių vienodų giroskopų lustų; sukurti bandymų stendą šiai sistemai ištirti; išmatuoti kiekvieno iš lustų paklaidas; sukurti algoritmą, apjungiantį visų lustų duomenimis, kad sumažintų matavimų paklaidas.
Dr. Arūnas Maršalka
Kontaktai: arunas.marsalka@ff.vu.lt, NFTMC, B320.
Tirpalų nevienalytiškumo ir molekulinių spiečių tyrimas branduolių magnetinio rezonanso spektrometrijos metodu
(Investigation of heterogeneity of solutions and molecular clusters by nuclear magnetic resonance (NMR) spectrometry)
Aprašymas:
Darbo metu numatoma ištirti acetonitrilo (ACN) ir jo deuteruoto analogo BMR spektrus plačiame temperatūrų intervale. Bus matuojami ACN ir jame esančių vandens mikro-priemaišų signalų cheminiai poslinkiai ir sukinio-gardelės relaksacijų trukmės. Tikimasi įrodyti skystųjų fazių atsiskyrimo ir jų sambūvio galimybę molekulinių nano-spiečių formavimosi pasėkoje.
Dr. Tomas Grigaitis
Tema: HWCVD deimantinių sluoksnių tyrimas ir auginimo spartos optimizavimas
(Investigation of HWCVD layers and optimization of the deposition rates)
Dr. Simonas Indrišiūnas (LTS-FTMC)
TEma: Optinių komponentų THz sričiai gamyba, naudojant lazerinę abliaciją
(Fabrication of optical components for THz radiation, using laser ablation)
Martynas Velička
Tema: Nereceptinių vaistų metabolitų aptikimas žmogaus ašarose paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos metodu
(Detection of over the counter drugs traces in human tears using surface enhanced Raman scattering)
Doc. Robertas Maldžius
Vandens garų skverbties tyrimas popieriuje matuojant elektrinį laidumą
(Investigation of the water penetration in the paper by measuring electrical conductivity)
Prof. Darius Abramavičius
Tema: Krūvininkų pernašos modeliavimas netvarkiuose puslaidininkiniuose dariniuose
(Modeling of charge transport in disordered semiconducting materials).
Prof. Darius Abramavičius
Netiesinių reiškinių modeliavimas molekulinėse sistemose prie didelių žadinimo intensyvumų: eksitonų anihiliacija.
(Modeling of nonlinear processes in molecular systems at high excitation intensities: exciton annihilation)
Prof. Darius Abramavičius
Tema: Atminties efektai molekulinių agregatų sužadinimo dinamikoje ir spektruose
Memory effects in excitation dynamics and spectra of molecular aggregates
Doc. Mindaugas Mačernis
Tema: Restrukcijos endonukleazės BcnI baltymo aktyvaus centro tyrimas tankio funkcionalo metodais
(Active centre of BcnI protein DFT study)
